Kokia yra kvantinė šviesos paslaptis?

Šviesa sudaryta iš bangų ar iš dalelių? Šis esminis klausimas mokslininkams ramybės nedavė ne vieną dešimtmetį, nes atrodė, kad abu atsakymai teisingi. Tačiau iki šiol atlikti eksperimentai parodė, kad šviesa elgiasi arba kaip dalelė, arba kaip banga, tačiau niekada dvejopai vienu metu.


Iliustracija viršuje vaizduoja šviesos dualumo principą: ir bangos, ir dalelės vienu metu

Dabar pirmą kartą naujo tipo eksperimentas atskleidė, kad šviesa tuo pat metu elgiasi ir kaip dalelė, ir kaip banga. Šis naujasis aspektas gali padėti atskleisti tikrąją šviesos ir viso kvantinio pasaulio prigimtį, rašo LiveScience.com.

Diskusija siekia dar Isaaco Newtono laikus, kuris tvirtino, kad šviesa sudaryta iš dalelių, o Jamesas Clerkas Maxwellas, sukūręs elektromagnetizmo teoriją, suvienijusią elektros ir magnetines jėgas, rėmėsi prielaida, kad šviesa yra banga.
Tuomet 1905 metais Albertas Einsteinas reiškinį, vadinamą fotoelektriniu efektu, paaiškino iškeldamas idėją, kad šviesa sudaryta iš dalelių, vadinamų fotonais (už šį atradimą jis gavo Nobelio fizikos premiją).
Iš tiesų yra rimtų priežasčių manyti, kad šviesa yra ir dalelė, ir banga. Atrodo, kad tai būdinga visoms subatominėms dalelėms, įskaitant elektronus ir kvarkus, o taip pat neseniai atrastą į Higgso bozoną panašią dalelę. Ši idėja vadinama bangos-dalelės dvilypumu. Ji yra esminis kvantinės mechanikos teorijos principas.
Priklausomai nuo to, kokio tipo eksperimentas naudojamas, šviesa ar bet kokia kita dalelė elgsis kaip dalelė arba kaip banga. Iki šiol abiejų šviesai būdingų aspektų vienu metu stebėti nepavyko.
Tačiau mokslininkai vis tiek svarstė, ar pasikeitus aplinkybėms šviesa kinta ir būna tai dalelė, tai banga, ar šviesa visuomet tuo pat metu būna ir šviesa, ir dalelė.
Dabar pirmą kartą mokslininkai sukūrė naujo tipo matavimų aparatą, kuris gali tuo pat metu aptikti ir dalelėms, ir bangoms būdingą elgesį. Šis prietaisas remiasi keistu kvantiniu efektu, vadinamu kvantiniu nelokalumu, tvirtinančiu, kad ta pati dalelė vienu metu gali egzistuoti dvejose skirtingose vietose.
„Matavimų aparatas aptiko stiprų nelokalumą, o tai paliudijo, kad fotonas mūsų eksperimente tuo pat metu elgėsi ir kaip banga, ir kaip dalelė. Tai stiprus modelių, kuriuose fotonas yra arba banga, arba dalelė, paneigimas“, – teigė tyrimo vadovas fizikas Alberto Peruzzo iš Anglijos Bristolio universiteto.
Eksperimentas taip pat remiasi kitu keistu kvantinės mechanikos aspektu – kvantiniu susiejimu. Dvi dalelės gali būti susiję taip, kad vienos jų atliekami veiksmai paveikia kitą. Tokiu būdu tyrėjai galėjo leisti fotonams eksperimente atidėti pasirinkimą būti dalelėmis ar bangomis.

Nukopijuota iš technologijos.lt

Visata greit pavirs į dulkęs

Visata greitai pavirs į dulkes, teigia mokslininkai. Žinoma, „greitai“ – kosmine prasme, tad pernelyg nerimauti dėl to neverta. Tačiau pats faktas, kad Visata dabar išgyvena savotišką „senatvės krizę“, tokią išvadą padariusiems astronomams buvo netikėtas.

Tarptautinė mokslininkų grupė, sudaryta iš D. Britanijos, Portugalijos, Japonijos, Italijos ir Nyderlandų astronomų, pranešė užbaigusi 10 kartų išsamesnę galaktikų apžvalgą nei visos ankstesnės. Savo tyrimo rezultatus jie paskelbė naujausiame žurnalo „Monthly Notices of the Royal Astronomical Society“ numeryje. Svarbiausia šio tyrimo išvada yra tokia: šiandien žvaigždžių formavimosi tempai lyginant su intensyviausiu jų gimimo laikotarpiu yra sumažėję 30 kartų, be to, žvaigždžių formavimosi procesas ir toliau nesulaikomai lėtėja.

Remiantis dabartiniu Visatos evoliucijos modeliu pirmosios žvaigždės kosmose atsirado praėjus 300 milijonams metų po Didžiojo sprogimo. Manoma, kad daugiausia tai buvo šimtus kartų Saulės masę viršijantys „monstrai“, tačiau šios pirmosios žvaigždės egzistavo neilgai, maždaug milijoną metų. Po to, išeikvojusios savo branduolinį kurą, jos tapdavo supernovomis.

Kita žvaigždžių karta, gimusi iš supernovų paliktų dulkių,

turėjo mažesnę masę ir egzistavo ilgiau. Trečioji karta, kuriai priklauso ir mūsų Saulė, pasižymi tipiška mase, artima Saulės masei, ir šviečia milijardus metų.

Siekdama įvertinti naujų žvaigždžių formavimosi tempus tarptautinė astronomų grupė, vadovaujama Leideno universiteto (Nyderlandai) astronomo Davido Sobralo, atliko pačią didžiausią iki šiol galaktikų, kuriose formuojasi žvaigždės, apžvalgą.

Tam buvo naudojami keli dideli antžeminiai optiniai teleskopai. Remdamiesi iš jų sklindančios šviesos ypatumais astronomai apskaičiavo naujų žvaigždžių stebimose galaktikose formavimosi greitį, o pagal atstumą iki jų – laiką, kurio prireikia šviesai iš jų pasiekti Žemę. Galiausiai buvo nustatyta, kad didžiausias žvaigždžių kiekis formavimosi prieš 11 milijardų metų, o nuo to laiko jų susidarydavo vis mažiau.

Šiandien naujų žvaigždžių kosmose atsiranda 30 kartų mažiau, nei pačiu intensyviausiu jų formavimosi periodu, ir nėra jokio pagrindo manyti, kad ateityje šis procesas stabilizuosis. „Galima tvirtinti, kad Visata išgyvena užsitęsusią ir labai sunkią krizę, – sakė D. Sobralas. – Jei žvaigždžių formavimasis vis lėtės, tai ateityje atsiras ne daugiau nei 5 proc. naujų žvaigždžių, net jei lauktumėte visą amžinybę. Mūsų tyrimas patvirtina faktą, jog gyvename pasaulyje, kuriame dominuoja senos žvaigždės. Jis pateikė aiškų žvaigždžių formavimosi Visatoje lėtėjimo vaizdą, bet dar svarbiau yra tai, kad tai mus priartina prie dar didesnės paslapties – kodėl taip mažėja naujų žvaigždžių? – įminimo. “

Nukopijuota iš technologijos.lt

Transporto kamščių išvengti padės virtualūs šviesoforai?

Vidutinis vairuotojas amerikietis transporto kamščiuose per metus vidutiniškai praleidžia savaitę. Tad Ozanas Tonguzas, telekomunikacijų tyrėjas iš Carnegie Mellon universiteto Pitsburge bando pamėgdžioti būdą, kuriuo skruzdės, termitai ir bitės informuoja apie pirmumo teisę judėti judriose kolonijose ir aviliuose.

O. Tonguzo kompanija „Virtual Traffic Lights“ neseniai pristatė algoritmą, padedantį reguliuoti eismą judriose sankryžose. Automobiliams artėjant prie sankryžos, naudodami trumpojo nuotolio komunikaciją jie greitai apsikeičia informacija apie mašinų skaičių ir kelionės kryptį. Didžiausiai transporto priemonių grupei automobilių viduje esančiame displėjuje užsidega žalia šviesa. Automobiliai kitoje grupėje mato raudoną šviesą ir turi palaukti, rašo NewScientist.com.
Kai tik didžiausia automobilių grupė pravažiuoja sankryžą, žalia šviesa užsidega kitai didžiausiai grupei. Per pastaruosius trejus metus atliktos simuliacijos parodė, kad tokia sistema piko valandomis priemiesčiuose gyvenantiems žmonėms į darbą miesto centre leistų atvažiuoti per 40–60 proc. trumpesnį laiką.
Privačios grupės ir JAV Nacionalinė greitkelių ir eismo saugumo administracija nuo 2009 metų projektui jau skyrė 2 mln. dolerių finansavimą.  Tyrėjai dabar kuria algoritmus, kurie atsižvelgtų ir į sankryžose esančius pėsčiuosius bei dviratininkus. Plataus masto sistemos bandymus ketinama pradėti kitąmet.

Perdirbama elektronika: tiesiog užpilkite karštu vandeniu

Elektronikos pramonė turi didelę problemą – atitarnavusius įrenginius ir prietaisus, kurių elektronines dalis yra nelengva rūšiuoti ir perdirbti. Kaip tik todėl mokslininkai mėgina sukurti tokias elektronikos perdirbimo technologijas, kurios būtų kuo paprastesnės ir kuo mažiau kenktų aplinkai. Viena naujausių idėjų - užpylimas karštu vandeniu.

Vertinama, kad Didžiojoje Britanijoje iki 85% spausdintinių plokščių su elektronikos komponentais pakliūna tiesiai į sąvartynus, nes didžioji dalis šių atliekų - nevertingas tekstolitas, plastikas, kuriuos perdirbti yra neekonomiška.
Nacionalinė fizikos laboratorija (National Physical Laboratory, Didžioji Britanija), kartu su partneriais, kompanijomis In2Tec Ltd. ir Gwent Electronic Materials Ltd. nutarė šią problemą spręsti netradiciniu būdu – pamėginant sukurti medžiagą, kuri pakeistų įprastinius tekstolitą ir lydmetalį, tačiau leistų nesunkiai nuimti elektronikos komponentus nuo atitarnavusių plokščių.
Jie sukūrė sluoksniuotą polimerinę plokštę, kuri, būdama tinkama elektronikos komponentams montuoti, atspari šilumai, ištirpsta, ilgesniam laikui panardinta į šiltą vandenį. Po to nuo jos komponentus galima tiesiog nuimti ir panaudoti iš naujo arba perdirbti.
Tokia technologija leistų pakartotinai panaudoti net iki 90% spausdintinės plokštės, tuo metu kai vidutiniškai šiuo metu yra perdirbama ne daugiau nei 2% tradicinių elektronikos spausdintinių plokščių.

Skalbiamos klaviatūros

„Logitech“ pristatė netradicinę vandeniui atsparią kompiuterio klaviatūrą „Logitech Washable Keyboard K310“, kurią galima išplauti ir taip išvalyti nuo dulkių ir nepageidaujamų apnašų.

Be to, patvari konstrukcija dar visiškai nereiškia, jog teks atsisakyti patogios konstrukcijos. Naujosios klaviatūros išlaikė tą pačią mygtukų formą ir išdėstymą.

„Logitech Washable Keyboard K310“ gali būti daug kartų „skalbiama“ rankomis, ją galima panardinti į 28 cm gylį (išskyrus USB laido dalį). Korpuse padarytos vandeniui išbėgti skirtos ertmės leidžia šią klaviatūrą greitai išdžiovinti. Simboliai ant mygtukų yra atspausdinti lazeriu ir padengti nuo ultravioletinių spindulių apsaugančia danga, todėl jie išliks nepakitę ilgą laiką, o patys klaviatūros mygtukai gali atlaikyti iki 5 mln. paspaudimų.

„Mes visi esame patyrę išgąsčio akimirką, kai kavos puodelio ar gėrimo butelio turinys išsipila ant klaviatūros“, – sako „Logitech“ kompiuterio pelių ir klaviatūrų padalinio vyresnioji direktorė Sophie Le Guen. – Kadangi gyvenime nutinka neplanuotų dalykų nepriklausomai nuo to, kiek jų saugotumeisi, „Logitech“ sukūrė klaviatūrą „Logitech Washable Keyboard K310“, kuri po kiekvieno tokio netikėto įvykio atrodys ir veiks kaip nauja“.
Klaviatūra turi funkcinius mygtukus, atskirą mygtukų su skaitmenimis dalį, yra suderinama su „ Windows

Atnaujintas kompiuteris

su Windows XP + Office 2003 - pigiau nebūna. nuo 399 su PVM

www.pigidarbovieta.lt

XP“, „Windows Vista“ ir „Windows 7“ operacinėmis sistemomis. Įrenginiui nereikia diegti papildomų tvarkyklių ir jos konfigūruoti – ją užtenka išimti iš pakuotės, prijungti prie kompiuterio ir dirbti galima pradėti nedelsiant.
„Logitech Washable Keyboard K310“ Europos rinkoje pasirodys spalio mėnesį, jos rekomenduojama pardavimo kaina yra 39,99 euro (apie 138 litai).

Daugiau apie naujovę žiūrėkite tolesniame video:

http://www.youtube.com/watch?v=_H_DFeMZHng&feature=player_embedded&noredirect=1